dabar
2023 metai. Viskas, kas mano gyvenime vyksta šiuo metu - minčių žemėlapis, kuris paklaidins kasdienybės dykumoje, ves per santykių su savimi amazonę ir plukdys gilių emocijų vandenynu. Tikras, nepagražintas ir labai atviras gyvenimas, kurį gyventi ir aprašyti drįsta tik stiprūs žmonės. Kartais su sarkazmo prieskoniu, kartais tiesmuku tonu, kartais nepatogiai, bet visada nuoširdžiai.
-
Shameless
people are ordinary. it’s our love that makes them so special. Sužinojus apie vėžį ir bandant suvokti, kodėl jis manyje atsirado (nors giminėje vėžio atvejų nepasitaikė ir genetiniai kraujo rezultatai nerodė rizikos), viena iš mano sugalvotų priežasčių buvo – bausmė už tai, ką blogo esu padariusi. Kaip ir kiekvienas žmogus, nesu Šventoji ir gyvenime pasitaikė įvairiausių situacijų, kuriomis nesididžiuoju, nors nieko kritiškai tragiško niekam nepadariau. Konkrečiai pagalvojau apie vieną visai neseniai įvykusį „gyvenimo etapą“, dėl kurio „ėdžiau“ save net ir po to, kai jis pasibaigė. Labiausiai dėl to, jog nusižengiau savo vertybėms, įskaudinau žmones, leidausi išnaudojama ir praradau save – tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ir kai geriau pagalvoju ar garsiai…
-
Welcome to the Dark side of Cancer
Ji buvo filmas, rodomas be fokuso. – Jordan B. Peterson, „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis” Kai galvoje atsiranda daug padrikų minčių, visad stengiuosi susidaryti punktų sąrašiuką, kad kiekviena mintis turėtų savo stalčių prie kitų. Tada, atėjus tinkamam metui, galiu tuos stalčiukus atsidaryti ir leisti sau dar kartą pavolioti tą pačią mintį po savo smegenyse įkurdintus analizės kambarius. Daugelis žino, kaip pozityviai ir užėmusi stiprios moters poziciją, priėmiau žinią apie krūties vėžį ir jo ne tokį trumpą gydymą. Visad prieš visuomenę jaučiau kažkokią atsakomybę nesiskųsti. Nemėgstu besiskundžiančių ir extra į kiekvieną gyvenimo mestą iššūkį reaguojančių žmonių – žinau, tokių pasaulyje daug, bet savo aplinką stengiuosi „sudaryti“ iš netrizniojančių asmenų. Nesmerkit, koks…
-
Hello, Cancer
Nelaimę paversti savo stiprybe, konfliktą – pasitikėjimu savimi, įtampą – triumfu.– Carmine Callo, Storytelling 2023.05.30 Esat kada susimąstę, kaip reaguotumėte, kai gydytojas ištaria: „jums vėžys“? Žiūrint filmus dažnai pagalvodavau, „o kaži kaip aš pati reaguočiau?“ Ir gink Dieve, niekad nepagalvojau, kad teks sureaguoti. Nors šių tikslių žodžių man nepasakė, jie skambėjo: „turiu blogų naujienų…“, o pasitikslinus: „o kokios tiksliau blogos naujienos?“ gydytoja tarė: „įtariu vėžį“. Vien tas žodis turi tokią prastą reputaciją 😀 Bet kai išgirdau aš, mano galvoje tesisuko: „nu ble, to man betrūko…“ Gyvenimas pro akis neprabėgo, nepuoliau galvoti, ką veikčiau, jei tai būtų paskutinė man likusi diena, nepravirkau graudžiai ašaroti, tiesiog sėdėjau ir šaltu protu, kaupiantis ašaroms,…