dabar
2023 metai. Viskas, kas mano gyvenime vyksta šiuo metu - minčių žemėlapis, kuris paklaidins kasdienybės dykumoje, ves per santykių su savimi amazonę ir plukdys gilių emocijų vandenynu. Tikras, nepagražintas ir labai atviras gyvenimas, kurį gyventi ir aprašyti drįsta tik stiprūs žmonės. Kartais su sarkazmo prieskoniu, kartais tiesmuku tonu, kartais nepatogiai, bet visada nuoširdžiai.
-
grieve in. grieve out
„In the end, it’s the happiest memories that hurt the most.” Savo telefone turiu „Idėjų užrašus“, kaskart kilus idėjai – užsirašau, kol nepamiršau, nes kartais minčių užplūsta tiek daug ir tokiose netikėtose vietose, jog nepasižymėjus, garantuotai nuplaukia. Turiu netgi atskiras temas: gyvenimo; apie ką noriu parašyti; ką noriu nufilmuoti; kuo norėčiau pasidalinti; apie ką noriu pasikalbėti su draugais ar psichoterapeute… Prie tinklaraščio punktelio, turiu susirašiusi nemažai temų, tad šiandien su psichoterapeute bandėme praeiti kelias, nes tai, ką apie ką noriu parašyti, dažniausiai yra mano jausmai ir asmeniniai išgyvenimai. Gydytoja stabtelėjo ties tema „Gedulas“. Paklausė, ko gedžiu? Ir nors aš nenoriu būti tas „dejuojantis kamuoliukas“, bet mirus mano mylimam Dėdei, aš…
-
chemo and stuff
„Tikras džiaugsmas gyvenime yra būti laimės jėga, o ne karščiuojančiu, mažu ligų ir skundų gumulėliu, dejuojančiu, kad pasaulis nepasiaukoja, idant padaryti jus laimingą.”– George Bernard Shaw >>> CHEMOTERAPIJA <<< Daugelis klausinėjo manęs – kodėl toks ilgas gydymas? Ir kam dar ta operacija po chemoterapijos? Galbūt turėčiau ar turėjau gilintis daugiau, bet man pasakė ir aš klausiau. Žinojau tik tiek, kad chemoterapija sumažins vėžines ląsteles ir piktybinį naviką (chemoterapijos eigoje sužinojau, kad juos turėjau du), o po to jį teks pašalinti, kad ląstelės neatsinaujintų. Niekada nemėgau medicinos ir niekada nesigilinau. Tikiu gydytojais ir jeigu toks gydymas – važiuojam. Nors iš dabartinės patirties, kai gydytoja laiku nepastebėjo naviko ir numojo ranka į…
-
ugly beauty
behind everything beautiful lies the dark. – Guillermo del Toro Jau kuris laikas mintyse rezgu norą parašyti apie bjaurumą. Labai ilgą laiką – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenimuose – laikiausi tam tikro estetinio principo. Galbūt tai nėra kažkokios taisyklės, kaip atrodyti, kaip elgtis ir kaip kalbėti, tačiau visuomet derinausi prie visuomenės suvokimo apie tai, kas yra gražu, miela akiai ir malonu ausiai. Nesakyčiau, kad buvau verčiama būti vienokia ar kitokia, labiau mane vedė troškimas būti priimtina ir būti mėgstama, atitikti standartus, kartais pasiduodavau kažkieno, ką laikiau autoritetu, įtakai ir tiesiog stengdavausi per daug neišsišokti. Tai nebuvo apsimetinėjimas – aš tikrai mėgstu tuos pačius gražius dalykus, kaip ir kiekviena moteris, turiu…
-
Debutant
Šįkart labai trumpai. Ir ne dėl to, kad neturiu minčių ką parašyti, o dėl to, kad kartais trumpiau atrodo šiek tiek efektyviau. Nors didžiąją dalį savo darbinio stažo užsiėmiau marketingu ir komunikacija, galiu išreklamuoti patį menkiausią dalykėlį, sugebu išaukštinti kitus žmones, labai mėgstu girti savo artimiausius draugus, užsidegusi kokia nors idėja įtikinamai ją įperšu kitiems, bet pati savęs išreklamuoti niekada nesugebėjau ir vis dar nesugebu. Ir tikrai nėra taip, jog nėra už ką savęs pagirti ar „papromotinti“, tiesiog dažniausiai jaučiuosi lyg koks „deimantas“, kuris nori būti atrastas. Nekovoju, kad mane kažkas pastebėtų, nelendu į akis, verčiau stoviu kamputyje ir laukiu, kol kažkas susidomės ir išgirs, ką aš norėčiau pasakyti. Tačiau…
-
Little Dark Age
I hope to arrive to my death late, in love and a little drunk. – Atticus Jeigu skaitote ne pirmą mano įrašą, puikiai žinote, kad ne visada rašau patogiomis ir itin maloniomis temomis, tačiau apie smagius gyvenimo epizodus mes dažniausiai išrėkiame atvirai visiems, o tuos skaudžiuosius – pasiliekame sau ir tarp savų. Mano hobis nėra raustis ir ieškoti pačių jautriausių temų, tiesiog gyvenimas pameta vieną kitą mintį, o „mintyti“ aš labai mėgstu, nes tikiu, jog taip aš užgydau atviras žaizdas – galvodama ir, šiuo atveju, išrašydama. Šįkart viena iš temų, kuria nedrįsta kalbėti absoliučiai visi mano pažįstami ir artimieji, tema, kurią visuomenė kartkartėmis pavalkioja po portalus, socialinę mediją, tačiau retas…
-
Martina 2.0
Gyvendami po truputį kiečiamės, tobulėjame ir vystomės, taigi įmanoma, kad tai, kuo tapsite ateityje, neturės nieko bendro su tuo, kuo buvote praeityje. Tomás Navarro, Kintsugi Didžiąją dalį gyvenimo į kažką lygiavausi ar tiesiog turėjau savo idealą, autoritetingą „figūrą“, kuria žavėjausi ir kurios įkvėpta susidėliodavau savo mindset’ą, kartais inspiruodavausi garderobu, o kartais tiesiog norėdavau būti gimusi tuo žmogumi. Turėti savo autoritetą – naudinga ir kartais netgi būtina, kaip pavyzdžiui, bandant sieki tam tikros karjeros, rekomenduojama stebėti, analizuoti, domėtis tais žmonėmis, kurių „pėdomis“ norisi sekti. Puiku turėti „charakterio“ autoritetą – galbūt savo močiutę, kuri buvo labai dosni ir pasiaukojanti, jeigu norite savo charakteriui suteikti daugiau altruizmo, galbūt kaip tik norite būti kiek…
-
Carrousel de la Vie
I hope your dreams won’t just stay as dreams. Agust D – Snooze Toks jausmas, kad šie mano gyvenimo metai yra arba paskutiniai, arba pirmieji. Toks jausmas, lyg tam tikrais momentais kažkas miršta, o tam tikrais – gimsta visiškai nauja mano asmenybė. Juokais vadinu tai „gyvenimo karusele“, nes per kelis mėnesius nutiko tiek daug labai skirtingų, bet labai smarkiai gyvenimą paveikiančių dalykų, jog kartais atrodo, kad gyvenu kelis skirtingus vienu metu. Du svarbūs įvykiai šiais metais buvo mano sprendimas, mano kontrolė ir mano atsakomybė. Trečias – nekontroliuojamas „snowball’as“, kuris rėžėsi į mane visu galingumu. Vienas iš mano savarankiškų sprendimų – išeiti iš darbo. Pagaliau pradėti daryti ar bent jau paieškoti kur galėčiau daryti…
-
Shameless
people are ordinary. it’s our love that makes them so special. Sužinojus apie vėžį ir bandant suvokti, kodėl jis manyje atsirado (nors giminėje vėžio atvejų nepasitaikė ir genetiniai kraujo rezultatai nerodė rizikos), viena iš mano sugalvotų priežasčių buvo – bausmė už tai, ką blogo esu padariusi. Kaip ir kiekvienas žmogus, nesu Šventoji ir gyvenime pasitaikė įvairiausių situacijų, kuriomis nesididžiuoju, nors nieko kritiškai tragiško niekam nepadariau. Konkrečiai pagalvojau apie vieną visai neseniai įvykusį „gyvenimo etapą“, dėl kurio „ėdžiau“ save net ir po to, kai jis pasibaigė. Labiausiai dėl to, jog nusižengiau savo vertybėms, įskaudinau žmones, leidausi išnaudojama ir praradau save – tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Ir kai geriau pagalvoju ar garsiai…
-
Welcome to the Dark side of Cancer
Ji buvo filmas, rodomas be fokuso. – Jordan B. Peterson, „12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis” Kai galvoje atsiranda daug padrikų minčių, visad stengiuosi susidaryti punktų sąrašiuką, kad kiekviena mintis turėtų savo stalčių prie kitų. Tada, atėjus tinkamam metui, galiu tuos stalčiukus atsidaryti ir leisti sau dar kartą pavolioti tą pačią mintį po savo smegenyse įkurdintus analizės kambarius. Daugelis žino, kaip pozityviai ir užėmusi stiprios moters poziciją, priėmiau žinią apie krūties vėžį ir jo ne tokį trumpą gydymą. Visad prieš visuomenę jaučiau kažkokią atsakomybę nesiskųsti. Nemėgstu besiskundžiančių ir extra į kiekvieną gyvenimo mestą iššūkį reaguojančių žmonių – žinau, tokių pasaulyje daug, bet savo aplinką stengiuosi „sudaryti“ iš netrizniojančių asmenų. Nesmerkit, koks…
-
Hello, Cancer
Nelaimę paversti savo stiprybe, konfliktą – pasitikėjimu savimi, įtampą – triumfu.– Carmine Callo, Storytelling 2023.05.30 Esat kada susimąstę, kaip reaguotumėte, kai gydytojas ištaria: „jums vėžys“? Žiūrint filmus dažnai pagalvodavau, „o kaži kaip aš pati reaguočiau?“ Ir gink Dieve, niekad nepagalvojau, kad teks sureaguoti. Nors šių tikslių žodžių man nepasakė, jie skambėjo: „turiu blogų naujienų…“, o pasitikslinus: „o kokios tiksliau blogos naujienos?“ gydytoja tarė: „įtariu vėžį“. Vien tas žodis turi tokią prastą reputaciją 😀 Bet kai išgirdau aš, mano galvoje tesisuko: „nu ble, to man betrūko…“ Gyvenimas pro akis neprabėgo, nepuoliau galvoti, ką veikčiau, jei tai būtų paskutinė man likusi diena, nepravirkau graudžiai ašaroti, tiesiog sėdėjau ir šaltu protu, kaupiantis ašaroms,…