Debutant
Šįkart labai trumpai. Ir ne dėl to, kad neturiu minčių ką parašyti, o dėl to, kad kartais trumpiau atrodo šiek tiek efektyviau. Nors didžiąją dalį savo darbinio stažo užsiėmiau marketingu ir komunikacija, galiu išreklamuoti patį menkiausią dalykėlį, sugebu išaukštinti kitus žmones, labai mėgstu girti savo artimiausius draugus, užsidegusi kokia nors idėja įtikinamai ją įperšu kitiems, bet pati savęs išreklamuoti niekada nesugebėjau ir vis dar nesugebu. Ir tikrai nėra taip, jog nėra už ką savęs pagirti ar „papromotinti“, tiesiog dažniausiai jaučiuosi lyg koks „deimantas“, kuris nori būti atrastas. Nekovoju, kad mane kažkas pastebėtų, nelendu į akis, verčiau stoviu kamputyje ir laukiu, kol kažkas susidomės ir išgirs, ką aš norėčiau pasakyti.
Tačiau gyvenimas moko, kad norint būti išgirstai, tenka garsiai kalbėti apie save net ir tiems, kuriems nesu įdomi. Būtent taip nutiko su LRT radijo laida „Pažinimai“. Tapus „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos iniciatyvos ambasadore, noras atvirai dalintis savo išgyvenimais tik sustiprėjo, tačiau būnant visiškai nežinomu žmogumi, sudėtinga būti išgirstai toliau už savo socialinio tinklo ribų. Ir aš kartais pagalvoju: „kiek galima klausyti tų pačių nuomonės formuotojų, kurie kalba visomis temomis, kokios tik gali tvyroti visuomenėje?“ Net tokia tema, kaip psichikos sveikata, atsiremia tik į tuos, kurie atpažįstami Instagrame, televizijoje ar portaluose. Tie patys žmonės, kurie reklamuoja kremus ar virtuvės įrangą, kalba apie depresiją, autizmą ar kitus psichikos sutrikimus. Ir nors ploju atsistojusi, jog tokiomis temomis pagaliau kalbama garsiai, aš taip pasigendu paprastų, niekam nežinomų žmonių, istorijų. Pasigendu dar nematytų veidų ir nenuvalkiotų vardų. Nenoriu teigti, jog vienas kitas žinomas žmogus neperėjo sunkių etapų, nesusidūrė su psichikos sutrikimais ar neturėjo kitų problemų, bet ima atrodyti, lyg esame kelių „žvaigždžių“ spektaklio žiūrovai.
Su ta mintimi nusprendžiau brūkštelti žinutę Viktorijai Urbonaitei, laidos „Pažinimai“ vedėjai, kurią pažinojau kiek anksčiau. Paklausiau, ar laidos klausytojams būtų įdomu išgirsti apie psichikos sveikatą? Padiskutavusios su Viktorija apie temą, nusprendėme, jog susiesime psichikos sveikatą su vėžio diagnoze, su mano humoristiniu požiūriu į gyvenimą, su mano vidiniais demonais, su rašymu ir tiesiog pasikalbėsime apie gyvenimo karuselę, kurioje gyvenu. Man tai buvo pirmas kartas radijuje, baiminausi, kad žmonėms nebus įdomu tai, ką papasakosiu, kad pasidalinsiu per daug, nei norėčiau, kad balsas skambės per daug ekspresyviai… Bet tokiomis akimirkomis prisimenu savo psichoterapeutės užduodamą klausimą prieš kiekvieną veiksmą, kuris man kelią abejonių: „kokiu tikslu tai darai?“
Šįkart mano tikslas buvo ne tik įkvėpti žmonėms optimizmo net ir pačiose sunkiausiose akimirkose, bet ir „praskiesti“ eterį trumpa paprasto, niekam nežinomo žmogaus istorija. Vėžiu serga ne tik žinomi žmonės, psichikos sveikatos sunkumus patiria ne tik žinomi žmonės, talentų turi ne tik žinomi žmonės, klaidas daro ne tik žinomi žmonės, įdomų gyvenimą gyvena ne tik žinomi žmonės ir išmintingomis mintimis pasidalinti gali ne tik žinomi žmonės. Kiekvieno istorija yra svarbi, kiekvieno istorija įkvėpia ir kiekvieno istorija gali pamokyti.
Dėkoju Viktorijai, kuriai mano pasakojimas pasirodė įdomus „išeiti“ į eterį ir pasiekti laidos klausytojus. Po laidos sulaukusi nepažįstamų žmonių žinučių, dar kartą pasitvirtinau, jog kartais savimi tikėti reikia vienu procentu daugiau, nei tą akimirką tikiu. Ir nors neišgyvenu nieko, ko neišgyvena kiti žmonės, nuoširdžiai tikiu, jog su paprastu žmogumi rezonuoti gyvenime daug maloniau, nei su turinčiu žvaigždės statusą.
„Pažinimų“ laidą išklausyti galite čia.