-
gotta work
„Patience is not simply the ability to wait, it’s how we behave while we’re waiting.”– Joyce Meyer Esu ilgų įžangų mėgėja, tačiau šįkart tiek tema, tiek aš būsim „dalykiški“ ir stengsiuosi neišsiplėtoti įvesdama į esmę. Bedarbės statusą turėjau nuo tos akimirkos, kai nusprendžiau, jog noriu sugalvoti, kur galėčiau save realizuoti arba rasti vietą, kurioje mano idėjos ir indėlis būtų vertinamas. Turėjau užtrukti tik vasarą – tiek sau buvau skyrusi laiko vaikytis „svajonę“ – bet, užklupo vėžys ir bedarbystė užtruko apskritus metus. Nors tiek mano artimieji, tiek gydytojai įvardina gydymąsi kaip DARBĄ, aš jau labai seniai norėjau tikro darbo ir jausmas, jog esu nenaudinga visuomenės narė, mane jau ilgokai vedė iš…
-
genderless
“I don’t define men’s fashion or women’s fashion. I only identify those who are afraid and those who enjoy fashion.”– Jaden Smith Ne ne, tekstas nebus apie LGBTQ+ ar lyčių pasirinkimą. Nors vienaip ar kitaip lyties klausimas bus paliestas… Tačiau šįkart grįžtu prie rūbų. Prie įvaizdžio. Prie asmeninio stiliaus. Temos, kurios mane lydi visą gyvenimą ir kuriomis dažniausiai ne tiek daug kalbama – jos geriau suprantamos pasitelkus vizualą. Apie lytiškumą turiu savo nuomonę, tačiau visuomet buvau ir lieku diskusijų nuošaly, nes kiekvienas turi pasirinkimą, kaip eiti iš proto. Aš savo „arkliuką“ irgi turiu, todėl palieku ramybėje visus, kuriems tas „arkliukas“ – lytys ir viskas, kas su tuo susiję. Neturėdama daug žinių…
-
grieve in. grieve out
„In the end, it’s the happiest memories that hurt the most.” Savo telefone turiu „Idėjų užrašus“, kaskart kilus idėjai – užsirašau, kol nepamiršau, nes kartais minčių užplūsta tiek daug ir tokiose netikėtose vietose, jog nepasižymėjus, garantuotai nuplaukia. Turiu netgi atskiras temas: gyvenimo; apie ką noriu parašyti; ką noriu nufilmuoti; kuo norėčiau pasidalinti; apie ką noriu pasikalbėti su draugais ar psichoterapeute… Prie tinklaraščio punktelio, turiu susirašiusi nemažai temų, tad šiandien su psichoterapeute bandėme praeiti kelias, nes tai, ką apie ką noriu parašyti, dažniausiai yra mano jausmai ir asmeniniai išgyvenimai. Gydytoja stabtelėjo ties tema „Gedulas“. Paklausė, ko gedžiu? Ir nors aš nenoriu būti tas „dejuojantis kamuoliukas“, bet mirus mano mylimam Dėdei, aš…
-
chemo and stuff
„Tikras džiaugsmas gyvenime yra būti laimės jėga, o ne karščiuojančiu, mažu ligų ir skundų gumulėliu, dejuojančiu, kad pasaulis nepasiaukoja, idant padaryti jus laimingą.”– George Bernard Shaw >>> CHEMOTERAPIJA <<< Daugelis klausinėjo manęs – kodėl toks ilgas gydymas? Ir kam dar ta operacija po chemoterapijos? Galbūt turėčiau ar turėjau gilintis daugiau, bet man pasakė ir aš klausiau. Žinojau tik tiek, kad chemoterapija sumažins vėžines ląsteles ir piktybinį naviką (chemoterapijos eigoje sužinojau, kad juos turėjau du), o po to jį teks pašalinti, kad ląstelės neatsinaujintų. Niekada nemėgau medicinos ir niekada nesigilinau. Tikiu gydytojais ir jeigu toks gydymas – važiuojam. Nors iš dabartinės patirties, kai gydytoja laiku nepastebėjo naviko ir numojo ranka į…
-
IX dalis. Night out
„Prablaivėjus“ nuo anoreksijos svaiginimo, teko kovoti jau nebe su maistu, gydytojais ar man brukama meile savo kūnui, o su ta mano dalimi, kuri vis dar ypatingai žavėjosi šia liga ir ta neįtikėtinai didžiule priklausomybe ligai. Gydytojas įvardino mano potraukį anoreksijai „hobiu“. Kurį laiką nesupratau, ką tai turėtų reikšti, tačiau net kelis kartus su juo susitinkant, jis vis sakydavo: „pagalvok, ką gyvenime gali kontroliuoti be maisto“, „tu gali būti daugiau nei anoreksija“ ir iš tiesų – kontroliuoti maistą ir nuolatos galvoti apie tai, kaip numesti svorio buvo tapę įpročiu. Tiesiog saugia sfera, kur aš buvau pakankamai GERA, pakankamai nusimaniau įvairiausius triukus, buvau pakankamai įgudusi, nors ir ne visiškai atitinkanti „kriterijus“, bet…
-
Balansas. Kas liko nepaminėta
balance is not something you find, it’s something you create. – Jana Kingsford Šioje VIDINIO BALANSO punktelių serijoje turėjau dar tris svarbius balanso išlaikymo aspektuts – kūryba, „atsijungimas“ ir tobulėjimas. Visais jais vis dar šventai tikiu, tačiau jų seniau nepraplėtojau, todėl sujungsiu šiuo tris likusius į vieną tekstą, rašomą šią dieną (ankstesnieji buvo rašyti 2023 metų pradžioje) ir pridėsiu dar vieną, kurio anksčiau neįtraukiau, tačiau dabar manau, jog vidinio balanso siekime jis atlieka svarbų vaidmenį. Draugystė. Kūrybą galima smarkiai sugretinti su jau aprašyta hobio svarba, tačiau ne visi hobiai susiję su kūryba. Lygiai taip pat – ne viskas, ką kuriame gali būti hobis. Mano nuomone, kūryba – kaip ir psichologija,…
-
ugly beauty
behind everything beautiful lies the dark. – Guillermo del Toro Jau kuris laikas mintyse rezgu norą parašyti apie bjaurumą. Labai ilgą laiką – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenimuose – laikiausi tam tikro estetinio principo. Galbūt tai nėra kažkokios taisyklės, kaip atrodyti, kaip elgtis ir kaip kalbėti, tačiau visuomet derinausi prie visuomenės suvokimo apie tai, kas yra gražu, miela akiai ir malonu ausiai. Nesakyčiau, kad buvau verčiama būti vienokia ar kitokia, labiau mane vedė troškimas būti priimtina ir būti mėgstama, atitikti standartus, kartais pasiduodavau kažkieno, ką laikiau autoritetu, įtakai ir tiesiog stengdavausi per daug neišsišokti. Tai nebuvo apsimetinėjimas – aš tikrai mėgstu tuos pačius gražius dalykus, kaip ir kiekviena moteris, turiu…
-
VIII dalis. „Kolegės”
Anything is possible when you have right people there to support you. Be užsiėmimų, maisto, vaistų ir gydytojų, didžiulį indėlį į sveikimo procesą įdėjo merginos, su kuriomis tas penkias savaites praleidau diena iš dienos – kartu valgėme, miegojome, gilinomės į viena kitos jausmus, emocijas, traumas, kalbėjome apie skausmą, džiaugsmą, patirtis, nusivylimus, simpatijas ir apie savo ligas, iš kurių kas jau kas, bet mes tikrai galėjome prisijuokti iki pilvo skausmo! Labai ryškiai atsimenu pirmosios dienos įspūdį, kai subliuško bet kokie lūkeščiai apie tokias įstaigas. Stereotipiškai, kaip ir kiekvienas artimai nesusidūręs su psichikos sveikatos centrais, maniau, jog žmonės čia liūdni, depresuoti, nenoriai bendraujantys, užsisklendę savyje ir itin baikštūs. Tai, ką radau atvykusi,…
-
Balansas. Psichikos higiena
Mental health is nothing to be shamed of, neither is talking about it. Vienas svarbiausių punktelių, tačiau pelnytai „nustumtas“ žemyn po visų kitų, lengviau įgyvendinamų ir labiau plačiajai visuomenei priimtinų – psichikos higiena. Šį terminą aš esu tiesiog įsimylėjusi. Bendraudama su žmonėmis, kurie yra smarkiai atitolę nuo rūpinimosi ir apskritai suvokimo, kas yra psichikos sveikata, dažniausiai pasitelkiu šį žodžių junginį, kuris skamba kiek „smagiau“ nei „psichikos sveikata“. Mūsų visuomenėje (kalbu apie Lietuvą), žodžiai „psichikos sveikata“ yra pasitinkami su apatiškumo išraiška veide. Daugeliui tai vis dar tabu tema, kai kuriems itin jautri, o dar kiti turi tam tikrą atmetimo reakciją į bet kokias kalbas apie psichiką. Nuoširdžiai tikiu, jog visas šis…
-
Debutant
Šįkart labai trumpai. Ir ne dėl to, kad neturiu minčių ką parašyti, o dėl to, kad kartais trumpiau atrodo šiek tiek efektyviau. Nors didžiąją dalį savo darbinio stažo užsiėmiau marketingu ir komunikacija, galiu išreklamuoti patį menkiausią dalykėlį, sugebu išaukštinti kitus žmones, labai mėgstu girti savo artimiausius draugus, užsidegusi kokia nors idėja įtikinamai ją įperšu kitiems, bet pati savęs išreklamuoti niekada nesugebėjau ir vis dar nesugebu. Ir tikrai nėra taip, jog nėra už ką savęs pagirti ar „papromotinti“, tiesiog dažniausiai jaučiuosi lyg koks „deimantas“, kuris nori būti atrastas. Nekovoju, kad mane kažkas pastebėtų, nelendu į akis, verčiau stoviu kamputyje ir laukiu, kol kažkas susidomės ir išgirs, ką aš norėčiau pasakyti. Tačiau…