-
VI dalis. Restoranas „Vasaros 5”
the more you try to control what you eat, the more food controls you. Pats geriausias ir efektyviausias vaistas skyriuje buvo MAISTAS. Rašydama tai šyptelėjau, nes vykdama į skyrių penkioms savaitėms gydymo, vienintelis dalykas, kurio bijojau ir buvo maistas. Jau rašiau apie santykį su juo – šiukšlės, kurios puva viduje. Nors nebuvau gurmanė, bet mėgdavau mamos gaminamus patiekalus – košes, sriubas, beprotiškai dievinau sumuštinius, kuriuos iki dabar renkuosi pusryčiams ir negalėčiau įvardinti įdomesnio „patiekalo“ su tiek daug variacijų, tačiau maistui daug dėmesio neskyriau. Nebuvau saldumynų mėgėja, verčiau rinkdavausi bulvių traškučius, sūdytus riešutus, tačiau cukraus trūkumą užpildydavau guminukais ar kondensuotu pienu su braškėmis. Ledai taip pat nebuvo mano numeris vienas patiekalas,…
-
V dalis. Stovyklos medicina
Negali pakeisti to, ko nepripažįsti. – Dr. Phillip C. McGraw „Gyvenimo strategija“ Kiekvieną trečiadienį visas skyrius iškart po pietų sugūžėdavo į tą patį kabinetą vienam smagiausių užsiėmimų – filmų peržiūrai. Jų peržiūra užtrukdavo ilgai – iki pat pavakarių. Gydytoja išrinkdavo savaitės filmą ir jį peržiūrėjusios susėsdavome ratu aptarimui. Gerai prisimenu tik du filmus – „Maleną“ su mano mylima Monica Bellucci ir „Adomo obuoliai“, kurį turėjau peržiūrėti dar kartą, praėjus dešimčiai metų, nes siužetą buvau primiršusi. Nors televizorių skyriuje turėjome, dažniausiai žiūrėdavome „Simpsonus“, kokį meksikietišką serialą ar žinias. Kadangi televizoriui metų buvo panašiai, kaip man, įrašų atsukimo funkcijos nebuvo… O filmus vakarais jei ir pradėdavome žiūrėti – migdomieji suveikdavo anksčiau, nei…
-
II skyrius. 24 metų mergaitė
Valgymo sutrikimai nėra tik užgaidos padarinys, ar amžiaus tarpsniui, iš kurio išaugama, būdingas požymis. Tai sunki, gyvybei grėsmę kelianti liga, veikianti žmogaus emocinę ir fizinę sveikatą. – Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija Toliau sekė pokalbis su dietologe, man paskirtu psichiatru, vaistų išrašymas ir bendros tvarkos instrukcija. Susitikimas su dietologe mane gąsdino. Gąsdino dėl to, kad bijojau, jog mane pamačiusi ji sakys: „o Deivulėliau, storule, tau reikia numesti nemažai svorio.“ Žinoma, jokia gydytoja gyvenime taip nepasakytų, juolab valgymo sutrikimų centre, tačiau man atrodė, kad aš esu beprotiškai stora ir visi mane tokią mato. Tas nuolatinis jausmas ir galvojimas, kaip kiti mane mato, o dar blogiau – išankstinis nusiteikimas, jog mato storą –…
-
I skyrius. Bloga anoreksikė
Depresija yra pyktis, nukreiptas į save. Gulėjimas psichiatrinėje ligoninėje nenuginčyjamai yra viena įdomiausių ir neįkainojamų gyvenimo patirčių. Ne dėl to, kad ne tiek ir daug žmonių gali „pasigirti“ apie tokią patirtį, labiau dėl to, ką iš tos patirties pasiimi. Visi labai mėgstame stereotipus ir sunkiai jų atsikratome netgi labai norėdami, tad apie psichiatrines ligonines tikrai esame girdėję ar susikūrę ne vieną legendą – žmonės, „aptaisyti“ pižamomis vaikšto koridorių pakampiais, trindamiesi vienu petimi į sieną, kaip nors nevalingai trūkčioja, kalba kažką panosėje, susivėlę, keistai reaguoja į aplinką, stovi eilėje prie vaistų, nei iš šio, nei iš to susinervina, juos apima pykčio protrūkis, atbėga „tramdytojai“ ir suleidžia raminamųjų, kol kitas pacientas be…