• dabar

    chemo and stuff

    „Tikras džiaugsmas gyvenime yra būti laimės jėga, o ne karščiuojančiu, mažu ligų ir skundų gumulėliu, dejuojančiu, kad pasaulis nepasiaukoja, idant padaryti jus laimingą.”– George Bernard Shaw >>> CHEMOTERAPIJA <<< Daugelis klausinėjo manęs – kodėl toks ilgas gydymas? Ir kam dar ta operacija po chemoterapijos? Galbūt turėčiau ar turėjau gilintis daugiau, bet man pasakė ir aš klausiau. Žinojau tik tiek, kad chemoterapija sumažins vėžines ląsteles ir piktybinį naviką (chemoterapijos eigoje sužinojau, kad juos turėjau du), o po to jį teks pašalinti, kad ląstelės neatsinaujintų. Niekada nemėgau medicinos ir niekada nesigilinau. Tikiu gydytojais ir jeigu toks gydymas – važiuojam. Nors iš dabartinės patirties, kai gydytoja laiku nepastebėjo naviko ir numojo ranka į…

  • VSC

    IX dalis. Night out

    „Prablaivėjus“ nuo anoreksijos svaiginimo, teko kovoti jau nebe su maistu, gydytojais ar man brukama meile savo kūnui, o su ta mano dalimi, kuri vis dar ypatingai žavėjosi šia liga ir ta neįtikėtinai didžiule priklausomybe ligai. Gydytojas įvardino mano  potraukį anoreksijai „hobiu“. Kurį laiką nesupratau, ką tai turėtų reikšti, tačiau net kelis kartus su juo susitinkant, jis vis sakydavo: „pagalvok, ką gyvenime gali kontroliuoti be maisto“, „tu gali būti daugiau nei anoreksija“ ir iš tiesų – kontroliuoti maistą ir nuolatos galvoti apie tai, kaip numesti svorio buvo tapę įpročiu. Tiesiog saugia sfera, kur aš buvau pakankamai GERA, pakankamai nusimaniau įvairiausius triukus, buvau pakankamai įgudusi, nors ir ne visiškai atitinkanti „kriterijus“, bet…

  • dabar

    ugly beauty

    behind everything beautiful lies the dark. – Guillermo del Toro Jau kuris laikas mintyse rezgu norą parašyti apie bjaurumą. Labai ilgą laiką – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenimuose – laikiausi tam tikro estetinio principo. Galbūt tai nėra kažkokios taisyklės, kaip atrodyti, kaip elgtis ir kaip kalbėti, tačiau visuomet derinausi prie visuomenės suvokimo apie tai, kas yra gražu, miela akiai ir malonu ausiai. Nesakyčiau, kad buvau verčiama būti vienokia ar kitokia, labiau mane vedė troškimas būti priimtina ir būti mėgstama, atitikti standartus, kartais pasiduodavau kažkieno, ką laikiau autoritetu, įtakai ir tiesiog stengdavausi per daug neišsišokti. Tai nebuvo apsimetinėjimas – aš tikrai mėgstu tuos pačius gražius dalykus, kaip ir kiekviena moteris, turiu…

  • VSC

    VIII dalis. Bendražygės

    Anything is possible when you have right people there to support you. Be užsiėmimų, maisto, vaistų ir gydytojų, didžiulį indėlį į sveikimo procesą įdėjo merginos, su kuriomis tas penkias savaites praleidau diena iš dienos – kartu valgėme, miegojome, gilinomės į viena kitos jausmus, emocijas, traumas, kalbėjome apie skausmą, džiaugsmą, patirtis, nusivylimus, simpatijas ir apie savo ligas, iš kurių kas jau kas, bet mes tikrai galėjome prisijuokti iki pilvo skausmo! Labai ryškiai atsimenu pirmosios dienos įspūdį, kai subliuško bet kokie lūkeščiai apie tokias įstaigas. Stereotipiškai, kaip ir kiekvienas artimai nesusidūręs su psichikos sveikatos centrais, maniau, jog žmonės čia liūdni, depresuoti, nenoriai bendraujantys, užsisklendę savyje ir itin baikštūs. Tai, ką radau atvykusi,…

  • mikrokosmosas

    Balansas. Psichikos higiena

    Mental health is nothing to be shamed of, neither is talking about it. Vienas svarbiausių punktelių, tačiau pelnytai „nustumtas“ žemyn po visų kitų, lengviau įgyvendinamų ir labiau plačiajai visuomenei priimtinų – psichikos higiena. Šį terminą aš esu tiesiog įsimylėjusi. Bendraudama su žmonėmis, kurie yra smarkiai atitolę nuo rūpinimosi ir apskritai suvokimo, kas yra psichikos sveikata, dažniausiai pasitelkiu šį žodžių junginį, kuris skamba kiek „smagiau“ nei „psichikos sveikata“. Mūsų visuomenėje (kalbu apie Lietuvą), žodžiai „psichikos sveikata“ yra pasitinkami su apatiškumo išraiška veide. Daugeliui tai vis dar tabu tema, kai kuriems itin jautri, o dar kiti turi tam tikrą atmetimo reakciją į bet kokias kalbas apie psichiką. Nuoširdžiai tikiu, jog visas šis…

  • dabar

    Debutant

    Šįkart labai trumpai. Ir ne dėl to, kad neturiu minčių ką parašyti, o dėl to, kad kartais trumpiau atrodo šiek tiek efektyviau. Nors didžiąją dalį savo darbinio stažo užsiėmiau marketingu ir komunikacija, galiu išreklamuoti patį menkiausią dalykėlį, sugebu išaukštinti kitus žmones, labai mėgstu girti savo artimiausius draugus, užsidegusi kokia nors idėja įtikinamai ją įperšu kitiems, bet pati savęs išreklamuoti niekada nesugebėjau ir vis dar nesugebu. Ir tikrai nėra taip, jog nėra už ką savęs pagirti ar „papromotinti“, tiesiog dažniausiai jaučiuosi lyg koks „deimantas“, kuris nori būti atrastas. Nekovoju, kad mane kažkas pastebėtų, nelendu į akis, verčiau stoviu kamputyje ir laukiu, kol kažkas susidomės ir išgirs, ką aš norėčiau pasakyti. Tačiau…

  • VSC

    VII dalis. Stovyklos taisyklės

    Kontrolė visur aplink. Išskyrus savo emocijose. Be nustatytų maitinimosi laikų, mes bet kada galėjome gerti savo arbatą ir kavą. Pamenu, jog pirmąją dieną, kai slaugytoja supažindino mane su tvarka, aš jos paklausiau, ar galima turėti „senos lapų“ arbatos. Senos lapų arbata padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą vartojant atsakingai ir retkarčiais, tačiau valgymo sutrikimų pasaulyje ji laikoma „liekninačia“ ir detoksikuojančia, liaudiškai tariant, varančia į tualetą dideliam reikalui. Senos lapų arbatą namuose gerdavau kasdien tam, kad bet koks į burną įdėtas maistas, pasišalintų kuo greičiau. Nors arbatos poveikis ne momentinis, aš ją gerdavau kelis kartus per dieną, kad ji veiktų nuolatos. Žinoma, senos lapų arbata buvo mitas, tačiau tikėti kažkuo, kas sukuria…

  • mikrokosmosas

    Balansas. Mėgstama veikla

    Doing what you love in not a waste of time. Muzika jau seniai man nereiškia vien per dieną lydinčio fono, visas laikas, praleidžiamas analizuojant dainas, netgi filmų garso takelius, mane privedė prie pripažinimo, jog muzika yra vienas iš mano pagrindinių hobių. Rašyti apie hobį, kaip apie balanso ir harmonijos aspektą – sudėtinga, nes kiekvienas mes turime labai skirtingų mėgstamų užsiėmimų, kurių labai dažnai net neįvardiname kaip hobių, kadangi tai būna taip „tampriai“ su mūsų kasdienybe susiję veiksmai, imame to nesureikšminti ir neįsivardiname, jog visgi turime savo mėgstamą veiklą. Rašydama šį punktą iš savo perspektyvos, negaliu atkirti jo nuo, praktiškai, visų kitų punktelių – muzikos, fizinio aktyvumo, kūrybos, psichinės higienos, tobulėjimo…

  • dabar

    Little Dark Age

    I hope to arrive to my death late, in love and a little drunk. – Atticus Jeigu skaitote ne pirmą mano įrašą, puikiai žinote, kad ne visada rašau patogiomis ir itin maloniomis temomis, tačiau apie smagius gyvenimo epizodus mes dažniausiai išrėkiame atvirai visiems, o tuos skaudžiuosius – pasiliekame sau ir tarp savų. Mano hobis nėra raustis ir ieškoti pačių jautriausių temų, tiesiog gyvenimas pameta vieną kitą mintį, o „mintyti“ aš labai mėgstu, nes tikiu, jog taip aš užgydau atviras žaizdas – galvodama ir, šiuo atveju, išrašydama. Šįkart viena iš temų, kuria nedrįsta kalbėti absoliučiai visi mano pažįstami ir artimieji, tema, kurią visuomenė kartkartėmis pavalkioja po portalus, socialinę mediją, tačiau retas…

  • VSC

    VI dalis. Restoranas „Vasaros 5”

    the more you try to control what you eat, the more food controls you. Pats geriausias  ir efektyviausias vaistas skyriuje buvo MAISTAS. Rašydama tai šyptelėjau, nes vykdama į skyrių penkioms savaitėms gydymo, vienintelis dalykas, kurio bijojau ir buvo maistas. Jau rašiau apie santykį su juo – šiukšlės, kurios puva viduje. Nors nebuvau gurmanė, bet mėgdavau mamos gaminamus patiekalus – košes, sriubas, beprotiškai dievinau sumuštinius, kuriuos iki dabar renkuosi pusryčiams ir negalėčiau įvardinti įdomesnio „patiekalo“ su tiek daug variacijų, tačiau maistui daug dėmesio neskyriau. Nebuvau saldumynų mėgėja, verčiau rinkdavausi bulvių traškučius, sūdytus riešutus, tačiau cukraus trūkumą užpildydavau guminukais ar kondensuotu pienu su braškėmis. Ledai taip pat nebuvo mano numeris vienas patiekalas,…