„In the end, it’s the happiest memories that hurt the most.” Savo telefone turiu „Idėjų užrašus“, kaskart kilus idėjai – užsirašau, kol nepamiršau, nes kartais minčių užplūsta tiek daug ir tokiose netikėtose vietose, jog nepasižymėjus, garantuotai nuplaukia. Turiu netgi atskiras temas: gyvenimo; apie ką noriu parašyti; ką noriu nufilmuoti; kuo norėčiau pasidalinti; apie ką noriu pasikalbėti su draugais ar psichoterapeute… Prie tinklaraščio punktelio, turiu susirašiusi nemažai temų, tad šiandien su psichoterapeute bandėme praeiti kelias, nes tai, ką apie ką noriu parašyti, dažniausiai yra mano jausmai ir asmeniniai išgyvenimai. Gydytoja stabtelėjo ties tema „Gedulas“. Paklausė, ko gedžiu? Ir nors aš nenoriu būti tas „dejuojantis kamuoliukas“, bet mirus mano mylimam Dėdei, aš…